ARTTELE mielų daikčiukų namai

Anotacija:

„Katja Vilkinson suranda tobulą vyriškį. Jis – rašytojas, meistras, originalus mąstytojas – žodžiu, toks partneris, apie kokį ji svajojo. Tačiau vieną dieną jis dingsta iš jos gyvenimo nieko nepaaiškinęs, palikęs tik dienoraštį. Tas dienoraštis – tai meilės laiškas, kurį jauna mama Siuzana rašė savo sūneliui Nikolui. Ji pasakoja, kaip sutiko berniuko tėvą, ko tikėjosi iš santuokos, kaip norėjo šeimos, ir apie su niekuo nepalyginamą džiaugsmą, pripildžiusį jos gyvenimą gimus vaikui. Skaitydama šį jaudinamą dokumentą Katja supranta, kad ją palikęs mylimasis yra tos jaunos šeimos vyras ir tėvas. Ji skaito toliau. Apimta baimės ir puoselėdama viltį, stengiasi suvokti, kas nutiko, ir ar ji pati galės toliau mylėti.”

Romaną pavadinčiau įvairiausių jausmų kokteiliu nuo kūdikio gimimą bei pažinimą auginat suteikiančių šiltų jausmų iki neteisybės jausmo nutikus skaudiems išgyvenimams. Perskaičius knygą ir braukiant ašarą tikrai verta susimąstyti apie gyvenimą, bendravimą, šeimą.. Šioje knygoje, be įstabios istorijos, bandoma apmąstyti ir žmogaus gyvenimo prasmę, cituoju man labiausiai patikusią mintį: „Gyvenimas – tai žaidimas, kuriame tu žongliruoji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai – tai darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Tu neleidi nė vienam iš jų nukristi. Bet vieną gražią dieną pagaliau supranti, kad darbas – kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukristi – jis atšoks. Kiti keturi kamuoliukai – šeima, sveikata, draugai ir principai – stikliniai. Jei leisi nukristi nors vienam iš jų, jis bus nebepataisomai sugadintas, įskeltas, o gal net ir sudaužytas. Tik iš tiesų supratus šį pamokymą apie penkis kamuoliukus, gyvenime atsiras šiokia tokia pusiausvyra.