Šmaikštus Martina Paura romanas Metuose yra 12 vyrų

Anotacija: Pija susilažina su geriausia drauge, kad per metus pasimylės su kiekvieno Zodiako ženklo atstovu, tačiau nė vieno neįsimylės. Herojė įsitraukia į naktinių nuotykių malonumus atskleisdama kiekvieno vaikino ypatumus.

Smagu ir lengva skaityti, visą knygą juokiausi garsiai arba krizenau tyliai iš šmaikščių, linksmų ir žaismingų pagrindinės veikėjos pokštų, pamąstymų bei jai nutikusių istorijų. Ir nors knyga atrodytų turėtų būti lengvabūdiška, bet joje pašaipiai gvildenamos rimtos temos: tėvų ir vaikų santykiai, skyrybos, paprastomis istorijomis norima parodyti, kad jei šeimoje atvirai kalbamasi įmanoma išspręsti visas galimas šeimos problemas.

Trumpai apibūdinčiau taip: žaisminga, lengva, šmaikšti, bet nebanali!

Skaudus Harriet Beecher Stowe romanas Dėdės Tomo trobelė

Anotacija: Amerikiečių rašytoja Hariete Bičer-Stou (1811-1896) romanu “Dėdės Tomo trobelė” pelnė pasaulinį populiarumą. Jame su užuojauta pavaizdavo Amerikos Pietų valstijų vergų negrų sunkią dalią. Manoma, kad romanas turėjo poveikio kovai dėl vergovės panaikinimo. Knyga išversta į keliasdešimt kalbų.
“Dėdės Tomo trobelė” – pirmoji knyga, taip ryškiai vaizduojanti gal juodžiausią ir gėdingiausią Amerikos laikotarpį, vergijos baisumus, nežmonišką vergų gyvenimą ir žiaurų vergvaldžių, ypač Pietų valstijų plantatorių, elgesį su negrais.

Graudi ir skaudžiai liūdna knyga, parašyta beprotiškai gražiu stiliumi su daugybe šiltų ir nuoširdžių veikėjų, sukuriančių gerumo aurą šiurpiai su jais besielgiančiame pasaulyje. Pagrindinis herojus Tomas – nepalaužiamų įsitikinimų, meilę visiems spinduliuojanti asmenybė, atsidavęs tikėjimui, šeimai ir likimui, bei jo pasiųstiems išbandymams, kokie žiaurūs jie bebūtų. Evangelina – mergaitė ryškiai mėlynomis akimis – mane tiesiog prikaustė prie šios knygos, o įvykiai susiję su tolesniu jos likimu mane nuoširdžiai sukrėtė.
Žmonių prekybvietės, vergų mušimas bei kankinimas vardan “išauklėjimo”, šeimų išskyrimas, vaikų atplėšimas nuo motinų ir daug kitų protu nesuvokiamų negrų vergijos įstatymo leidžiamų elgesio normų. Pavyzdžiui, vergė Kasė išgyvenusi dviejų savo vaikų pardavimą susilaukusi trečiojo priėmė sprendimą geriau sugirdyti opijaus ir taip atimti gyvybę savo mylimam 2 savaičių kūdikiui negu lesti jam patirti vergovės žiaurumą.
Galbūt tik labai truputėli prikibčiau prie saldžiai gražios šiek tiek santabarbariškos pabaigos, bet kai ji trunka tik pora puslapių, tai manau ją galima pavadinti relaksacija po įtempto siužeto ir skaudžios neteisybės kupinų išgyvenimų.
Rekomenduoju visiems, knyga tikrai nuostabi!

Svaiginantis Herbjorg Wassmo romanas Septintas susitikimas

Anotacija: Knyga apie meilės ir meno magiją, apie teisę būti savimi, apie vyrą ir moterį, kurie skirti vienas kitam, tačiau daugybę metų taip ir nesugeba kits kito pasirinkti. Iki septinto jų susitikimo… Kai nuėję ilgą kelią, matuojamą šešiais trumpais susitikimais, Ruta Neset, jau pasaulinio lygio dailininkė, ir verslininkas Gormas Grandė, pagaliau išsivaduoja  iš praeities šešėlių ir pasitinka bendrą ateitį.

Dar vienas populiariosios „Dinos knygos“ autorės romanas (1990 m. „Dinos knyga“ gavo Norvegijos knygų prekybos premiją kaip perkamiausia 9-ojo dešimtmečio knyga.)
2000 m. pasirodęs autorės romanas „Septintas susitikimas“ nebeturi tamsaus, rūstaus Dinos trilogijos kolorito. Pasak kritikų, jis parašytas iš širdies ir pirmiausia kreipiasi į skaitytojo jausmus.

Svaiginantis, jausmingas, meilės ir laukimo kupinas, o taip pat ir gilus, svarstymų bei analizės apie gyvenimo kelio, pašaukimo paieškas, romanas. Šią knygą skaičiau su nekantrumu laukdama visų septynių jaudinančių netikėtų susitikimų. Buvo įdomu įsigilinti į autorės paprastai gvildenamas aktualias nūdienos temas ir problemas: prieštaringi vaikų ir tėvų santykių niuansai, gimtų namų ilgesys atsirandantis kažkodėl tik nuo jų nutolus, tėvų tarpusavio santykių šlijimas pastebimas vaiko akimis. Šią knygą tikrai verta turėti savo bibliotekoje ir skaityti ne vieną kartą.

Sukrečiantis James Patterson romanas Siuzanos dienoraštis Nikolui

Anotacija:

„Katja Vilkinson suranda tobulą vyriškį. Jis – rašytojas, meistras, originalus mąstytojas – žodžiu, toks partneris, apie kokį ji svajojo. Tačiau vieną dieną jis dingsta iš jos gyvenimo nieko nepaaiškinęs, palikęs tik dienoraštį. Tas dienoraštis – tai meilės laiškas, kurį jauna mama Siuzana rašė savo sūneliui Nikolui. Ji pasakoja, kaip sutiko berniuko tėvą, ko tikėjosi iš santuokos, kaip norėjo šeimos, ir apie su niekuo nepalyginamą džiaugsmą, pripildžiusį jos gyvenimą gimus vaikui. Skaitydama šį jaudinamą dokumentą Katja supranta, kad ją palikęs mylimasis yra tos jaunos šeimos vyras ir tėvas. Ji skaito toliau. Apimta baimės ir puoselėdama viltį, stengiasi suvokti, kas nutiko, ir ar ji pati galės toliau mylėti.”

Romaną pavadinčiau įvairiausių jausmų kokteiliu nuo kūdikio gimimą bei pažinimą auginat suteikiančių šiltų jausmų iki neteisybės jausmo nutikus skaudiems išgyvenimams. Perskaičius knygą ir braukiant ašarą tikrai verta susimąstyti apie gyvenimą, bendravimą, šeimą.. Šioje knygoje, be įstabios istorijos, bandoma apmąstyti ir žmogaus gyvenimo prasmę, cituoju man labiausiai patikusią mintį: „Gyvenimas – tai žaidimas, kuriame tu žongliruoji penkiais kamuoliukais. Tie kamuoliukai – tai darbas, šeima, sveikata, draugai ir principai. Tu neleidi nė vienam iš jų nukristi. Bet vieną gražią dieną pagaliau supranti, kad darbas – kaip guminis kamuoliukas. Jei leisi jam nukristi – jis atšoks. Kiti keturi kamuoliukai – šeima, sveikata, draugai ir principai – stikliniai. Jei leisi nukristi nors vienam iš jų, jis bus nebepataisomai sugadintas, įskeltas, o gal net ir sudaužytas. Tik iš tiesų supratus šį pamokymą apie penkis kamuoliukus, gyvenime atsiras šiokia tokia pusiausvyra.

Skanus Joanne Harris romanas Šokoladas

Anotacija: Mažo Prancūzijos miestelio Lankenės gyvenimą netikėtai sujudina žavi atvykėlė Viana Rošė ir jos dukrelė Anuka. Jųdviejų šokoladinėje „Dangiškieji migdolai” miestelio gyventojai renkasi ne tik paskanauti šokolado, bet ir šiltai, elegantiškai pabendrauti, išlieti romantiškų jausmų…

„Šokoladas” – garsiausias britų autorės Joanne Harris romanas, pagal kurį buvo sukurtas filmas. 

 Skaičiau šią knygą prieš pora metų, bet atsimenu ją puikiai. Šiandien galvodama kaip galėčiau apibūdinti romaną „Šokoladas“, nevalingai burnoje jaučiu triufelių skonį :), o užsimerkus matau mažąją šokoladinę pilną šiltų, bendraujančių žmonių. Manau, kad autorei puikiai pavyko mano vaizduotėje nupiešti Lankenė miestelį.

p.s. Visai neseniai pažiūrėjau šio romano ekranizuotą versija, labai daug žmonių sako, kad filmas geresnis nei knyga, bet mano nuomone knyga yra 1000 kartų geresnė.

Rimtas William Styron romanas Sofi pasirinkimas

Anotacija: „Sofi pasirinkimas“ – didžiausias ir įspūdingiausias W. Styrono romanas. Beprotiškos įtampos sklidinas pasakojimas nukelia į prieškario Lenkiją, Antrojo pasaulinio karo metų Krokuvą ir Varšuvą, Osvencimą, kuriame knygos herojė Sofi pereina visą žemiškąjį pragarą, pradedant lemtinguoju pasirinkimu – baisiąja jos paslaptimi. Išlikusi gyva, kankinama kaltės, 1947 m. Sofi atsiduria Niujorke, čia sutinka savo gelbėtoją ir piktąjį demoną Nataną. Jų liguistą, beviltišką meilę iki pat atomazgos stebi ir aprašo bičiulis Stingas, pradedantysis rašytojas, jaunatviškai įsimylėjęs Sofi. 

Rašytojas talentingai susieja subtilią psichologinę individo dramą su pasaulio tragizmu ir dar kartą įrodo, jog ,„absoliutus blogis yra neišnaikinamas“. Knygos įtaigumą sustiprina tai, jog autorius pažinojo Sofi prototipą. Beje, 1980 m. Lenkijoje romanas uždraustas. 

 Rimta ir labai gera knyga priverčianti susimąstyti. Šiltas, graudus, įstabus, skausmingas, liūdnas ir truputi pamišėliškas pasakojimas apie jausmus ir tarpusavio santykius. Šios knygos dėka turėjau galimybę susipažinti su dar vienu sudėtingai skausmingu santykių modeliu.

Linksmas Stephen Clarke romanas Vieneri metai mėšle

Anotacija:Visiems gerai žinoma sena anglų ir prancūzų tautų “draugystė” romane Vieneri metai mėšle pateikiama šiuolaikinio jauno brito akimis. Tai romanas apie linksmus jauno anglų verslininko Paulio Vesto, siekiančio pritapti Paryžiuje, nuotykius. Taip pat ir apie sunkumus, jo patirtus bandant Prancūzijos sostinėje sukurti ir atidaryti angliškų arbatinių tinklą.

“Mėšlas” romane ir metaforiškas, ir realus. Šunys Paryžiaus gatvėse jo “prikrauna” po 15 tonų kasmet ir apie 650 paslydusių ir susižeidusių žmonių atsiduria ligoninėje, tad šmaikštūs patarimai, kaip to išvengti, tikrai vertingi. Ne mažiau naudingi ir pamokymai, kaip bendrauti su prancūzų biurokratija, susitarti su paniurusiu Paryžiaus padavėju, ištverti prancūzų susitikimus ar iškęsti streiką – savitą prancūzų sporto formą.

Perskaičiau per vieną tinginišką šeštadienį, nepasakyčiau, kad visa knyga vien anekdotai, bet laiks nuo laiko kvatojau garsiai, bajerius pavadinčiau neatpasakojamais.: t.y. perskaičiau ir pamiršau, bet skaitydama laiką praleidau tikrai maloniai ir linkmai.

P.S.  Mano nuomone, antrai daliai pavadinimu Tikras Mėšlas, autoriui pritrūko tų šmaikščiai  smagių situacijų, kurių pirmoje dalyje Vieneri metai mėšle buvo apsčiai.