Šmaikštus Martina Paura romanas Metuose yra 12 vyrų

Anotacija: Pija susilažina su geriausia drauge, kad per metus pasimylės su kiekvieno Zodiako ženklo atstovu, tačiau nė vieno neįsimylės. Herojė įsitraukia į naktinių nuotykių malonumus atskleisdama kiekvieno vaikino ypatumus.

Smagu ir lengva skaityti, visą knygą juokiausi garsiai arba krizenau tyliai iš šmaikščių, linksmų ir žaismingų pagrindinės veikėjos pokštų, pamąstymų bei jai nutikusių istorijų. Ir nors knyga atrodytų turėtų būti lengvabūdiška, bet joje pašaipiai gvildenamos rimtos temos: tėvų ir vaikų santykiai, skyrybos, paprastomis istorijomis norima parodyti, kad jei šeimoje atvirai kalbamasi įmanoma išspręsti visas galimas šeimos problemas.

Trumpai apibūdinčiau taip: žaisminga, lengva, šmaikšti, bet nebanali!

Skaudus Harriet Beecher Stowe romanas Dėdės Tomo trobelė

Anotacija: Amerikiečių rašytoja Hariete Bičer-Stou (1811-1896) romanu “Dėdės Tomo trobelė” pelnė pasaulinį populiarumą. Jame su užuojauta pavaizdavo Amerikos Pietų valstijų vergų negrų sunkią dalią. Manoma, kad romanas turėjo poveikio kovai dėl vergovės panaikinimo. Knyga išversta į keliasdešimt kalbų.
“Dėdės Tomo trobelė” – pirmoji knyga, taip ryškiai vaizduojanti gal juodžiausią ir gėdingiausią Amerikos laikotarpį, vergijos baisumus, nežmonišką vergų gyvenimą ir žiaurų vergvaldžių, ypač Pietų valstijų plantatorių, elgesį su negrais.

Graudi ir skaudžiai liūdna knyga, parašyta beprotiškai gražiu stiliumi su daugybe šiltų ir nuoširdžių veikėjų, sukuriančių gerumo aurą šiurpiai su jais besielgiančiame pasaulyje. Pagrindinis herojus Tomas – nepalaužiamų įsitikinimų, meilę visiems spinduliuojanti asmenybė, atsidavęs tikėjimui, šeimai ir likimui, bei jo pasiųstiems išbandymams, kokie žiaurūs jie bebūtų. Evangelina – mergaitė ryškiai mėlynomis akimis – mane tiesiog prikaustė prie šios knygos, o įvykiai susiję su tolesniu jos likimu mane nuoširdžiai sukrėtė.
Žmonių prekybvietės, vergų mušimas bei kankinimas vardan “išauklėjimo”, šeimų išskyrimas, vaikų atplėšimas nuo motinų ir daug kitų protu nesuvokiamų negrų vergijos įstatymo leidžiamų elgesio normų. Pavyzdžiui, vergė Kasė išgyvenusi dviejų savo vaikų pardavimą susilaukusi trečiojo priėmė sprendimą geriau sugirdyti opijaus ir taip atimti gyvybę savo mylimam 2 savaičių kūdikiui negu lesti jam patirti vergovės žiaurumą.
Galbūt tik labai truputėli prikibčiau prie saldžiai gražios šiek tiek santabarbariškos pabaigos, bet kai ji trunka tik pora puslapių, tai manau ją galima pavadinti relaksacija po įtempto siužeto ir skaudžios neteisybės kupinų išgyvenimų.
Rekomenduoju visiems, knyga tikrai nuostabi!